Laimės kortos, miško lėlės ir kelrodė žvaigždė: trečioji dailės terapijos draugijos „TerapiArta“ stovykla
Vida J. ir Vida K.
8/31/20253 min read


Trečioji kasmetinė dailės terapijos draugijos „TerapiArta“ stovykla vyko rugpjūčio 8-10 d., vaizdingoje tradicinių amatų centro ,,Meniškas kaimas“ sodyboje, Molėtų rajone. Susitikimo ašis – naujos kūrybinės meninės patirtys, gilinant žinias ir plečiant dailės terapijos priemonių bei metodų taikymo galimybes, dalinantis patirtimi ir idėjomis, bendraujant bei numatant ateities veiklas.
Pirmąjį vakarą draugijos narė Eglė Zubienė pristatė metodą pavadinimu ,,Laimės kortos“, skirtą ieškoti savojo laimės kodo. Kaip teigia psichologas Dima Kuniskis, kad ir kas bebūtume, kad ir ką veiktume gyvenime, visi turime šį tą bendro – norime būti laimingi... Sunku vienu žodžiu ar sakiniu apibrėžti, kas yra laimė. Panašu, kad kiekvienam žmogui laimė yra šiek tiek kitokia... Laimė – ne taškas, kurį galima pasiekti, o procesas. Procesas, pilnas išgyvenimų, pilnas pasinėrimo į tai, ką mums neša kasdienybė (https://www.asirpsichologija.lt/ar-tikrai-suprantame-kas-yra-laime/). Tad nenuostabu, kad edukacijos metu dviejų vienodų ar panašių kortų nebuvo sukurta.
Šeštadienio rytą keliauta į skulptoriaus Martyno Lukošiaus studiją, esančią Juočių kaime. Edukacijos ,,Miško lėlės“ metu sužinota apie teatrines lėles bei sukurti savieji personažai iš žilvičio šakų ir pušies kankorėžių. Martynas, vesdamas edukaciją, minėjo, kad lėlės ir teatras - tai totaliai neapibrėžiama fantastiškai kūrybinė sfera, kuri su kiekvienu nauju projektu įtraukia vis labiau. Edukacijos dalyvės tai patyrė nepastebėdamos, kaip prabėgo pusantros valandos. Galiausiai rankose kiekviena laikė savo miško lėlę: truputį negrabią ir netašytą, bet nuoširdžią.
Tolesnis kelias vedė į žvaigždes Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Tai vienintelis tokio pobūdžio muziejus ir pastatas pasaulyje, tyrinėjantis žmogaus santykį su kosmosu. Pastatytas 1990 m. pagal Vytauto Lisausko projektą, vėliau rekonstruotas pagal architektų Ričardo Krištapavičiaus, Andriaus Gudaičio ir skulptoriaus Algio Kuzmos idėją. Atnaujintas muziejus – futuristinė aliuminio skulptūra su ekspozicijomis, konferencijų sale, kavine ir suvenyrų parduotuve. Lankytojai gali pakilti į 50 m aukščio apžvalgos aikštelę su vaizdu į Labanoro girią bei naudotis moderniu teleskopu observatorijoje. Šiandien muziejus yra išskirtinis kultūros ir mokslo centras, jungiantis architektūrą, meną ir kosmoso pažinimą. Ekskursijos po etnokosmologijos muziejų metu sužinota apie planetas, žvaigždes, spiečius. Svarbu apminėti, jog dailės terapijos metu klientų sukurtuose kūriniuose dažnai matyti pavaizduoti dangaus kūnai arba jų atitikmenis ornamento pavidalu. Todėl popietę pasinėrus į kūrybą tema ,,Dailėjauta‘2025“, dangaus kūnai bei gautos žinios apie juos prabilo įvairiomis spalvų bei formų interpretacijomis. Drobės laukė esamojo laiko spalvinės jausenos perkėlimo, teptukai ilgėjosi akrilo dažų, o pastariesiems, tikriausiai, didžiausias noras buvo atspindėti plenero dalyvių nuotaikas ant drobės, o ne likti paletėje.
Antrąjį vakarą draugijos narė Kristina Šaltytė ,,panardino“ į miško terapiją, supažindindama su naujausiais gamtos veiksnių ir terapijos metodų taikymo klinikinėje praktikoje pasiekimais bei galimybėmis. Patirtas itin lėto ėjimo tyloje, sąmoningo kvėpavimo ir (įsi)klausymo poveikis. Dar vienas, tikriausiai, įspūdingiausias potyris – ėjimas poroje (vienam užsimerkus, kitam vedant) miško paklote, kuomet pėdos ,,registravo“ visus nelygumus: duobeles, šakeles, samanų minkštumą. Miško terapija pamažu atvedė į naktį prie laužo ugnies.
Sekmadienio rytą draugijos narė Dovilė Židonienė pristatė metodą pavadinimu ,,Mano (super)galios: ieškau, atrandu, lavinu“. Visas asmeniškas, giliai slypėjusias galias ir supergalias, naujai atrastas ar žinomas, dalyvės pavaizdavo ir aprašė autorinėje knygelėje, taip įtvirtindamos savąją ESATĮ.
Iškilmingai atsisveikinta plaukiojant keltu ,,Švyturys“ po Bebrusų ežerą. Draugijos pirmininkė Aušra Sebeikaitė įteikė apdovanojimus už metų pasiekimus. Išvykta namo su foliantais rankose, sėkmingai kritusia laimės korta, medinuku patarėju, kelrode žvaigžde virš galvos ir pilnais plaučiais miško oro.
Susitiksime po metų, -
Vida J. ir Vida K.






