Kūryba, jungianti žmones: Europos dailės terapijos dienos patyrimas Lietuvoje
Sigita Kondratienė, Laima Bertė
10/9/20252 min read
Minint Europos dailės terapijos dieną – rugsėjo 24-ąją, draugija „TerapiArta“ pakvietė besidominčiuosius į patyriminį dailės terapijos renginį, kuris vyko net penkiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Gargžduose ir Palangoje. Į šiuos kūrybinius susitikimus užsiregistravo daugiau kaip 150 dalyvių, o miestų aikštėse, skveruose ir parkuose praeiviai buvo kviečiami sustabdyti dienos ritmą ir leistis į kūrybinį pokalbį su savimi.
Ši iniciatyva siekė ne tik supažindinti visuomenę su dailės terapija, bet ir parodyti jos gydomąją galią – kaip per spalvas, formas ir kūrybos procesą galima atverti jausmus, mažinti įtampą, stiprinti emocinį atsparumą. Renginys tapo kvietimu kiekvienam išbandyti, ką reiškia kurti be vertinimo, be taisyklių – tiesiog būti procese.
Dailės terapija – tai kelionė į save per kūrybą. Ji jungia meną ir psichoterapiją, padeda žmogui geriau suprasti savo jausmus, mintis ir išgyvenimus. Piešiant, tapant ar lipdant, spalvos tampa kalba, o popierius ar molis – veidrodžiu, atspindinčiu vidinį pasaulį. Tai, ką sunku pasakyti žodžiais, dailės terapijoje įgauna formą, nes svarbus ne tik dialogas tarp žmogaus ir terapeuto, bet ir kūrybinis darbas, kuris tampa savarankišku „dalyviu“ šiame procese. Kalbėdami apie tai, kas atsispindi kūrinyje, žmonės atranda naujus būdus pažinti save, pamatyti situacijas iš kitos perspektyvos, rasti atsakymus, kurių galbūt ilgai ieškojo. Šis procesas ramina, įkvepia, suteikia pasitikėjimo. Dailės terapija moko atsipalaiduoti, pajausti akimirką ir priimti save – net jei piešinys netobulas. Nes svarbiausia čia ne rezultatas, o kūrybos kelias, kuris gydo iš vidaus.
Piešti gali kiekvienas. Nuo vaikystės visi turime šį gebėjimą – tik vėliau jį užgožia vertinimai ir baimė (ne)mokėti. Dailės terapijoje šių taisyklių nėra: čia nereikia būti menininku, kad galėtum tyrinėti save. Sesijose galima naudoti pieštukus, flomasterius, akvarelę, akrilą, kreideles, molį, audinius ar karoliukus – viską, kas tuo momentu traukia. Skirtingos medžiagos sužadina skirtingus jausmus: vienos ramina, kitos pažadina kūrybinę energiją. Kartais dailės terapeutas pasiūlo konkrečią priemonę ar temą, padedančią atverti gilesnius jausmus ar atlaisvinti emocijas. Taip kūryba tampa ne tik smagiu užsiėmimu, bet ir tyliu pokalbiu su savimi – padedančiu suprasti, kas iš tiesų juntama, ko reikia, kas gydo.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad dailės terapija stiprina emocinę, psichinę ir fizinę sveikatą. Ji padeda mažinti stresą, nerimą, depresijos simptomus, lavina mąstymą, gerina savivertę ir santykius su aplinkiniais. Kūryba pagrečiui padeda žmonėms, patyrusiems netektį, traumą, priklausomybę ar gyvenantiems su raidos sutrikimais. Amžėjant ji išlieka galingu būdu išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir gyvybingumą. Dailės terapija – tai švelni, bet stipri pagalbos forma, jungianti meną ir psichologiją. Ji primena, kad kiekviename iš mūsų slypi kūrybos galia – tereikia drąsos paimti teptuką, pajusti spalvą ir leisti jai prabilti.









