Dailės terapijos draugijos „TerapiArta“ antroji kasmetinė vasaros stovykla

Antroji kasmetinė dailės terapijos draugijos „TerapiArta“ stovykla vyko paskutinį liepos savaitgalį Palukščio dvaro sodyboje, Raseinių rajone. Draugijos narės susitiko pabendrauti, pasidalinti idėjomis bei kartu planuoti draugijos ateities veiklas. Kartu praleistą laiką įprasmino turininga stovyklos programa ir kūrybiniai užsiėmimai.

Penktadienio popietę atvykusios ir jaukiai įsikūrusios stovyklos dalyvės susitiko kineziterapeuto, jogos instruktoriaus, ajurvedos konsultanto Igno Zakarausko paskaitoje apie Feldenkrais metodą. Tai metodas, kurį išpuoselėjo Mošė Feldenkraisas. Metodas yra paremtas fizikos, neurologijos ir psichologijos principais bei vertinamas dėl savo poveikio gerinant laikyseną, lankstumą, koordinaciją. Pasak Zakarausko, pratimai padeda tiems, kas turi judėjimo sunkumų, jaučia lėtinį skausmą bei įtampą. Lektorius išsamiai pristatė metodo teikiamą naudą, o vėliau vedė praktinį užsiėmimą, kurio metu stovyklos dalyvės ne tik prasimankštino, bet ir praktikavosi įsisąmoninti atliekamus judesius, pajausti savo kūną.

Po dėmesingo kūno lavinimo užsiėmimo dailės terapeutės būrėsi į ratą šalia laužo ir vakarojo, galima sakyti, iki ryto. Tiek daug buvo kuo pasidalinti, ką aptarti, paplanuoti. Į draugiją įstojusios naujosios narės sakė priesaiką, kurios kiekvieną pažadą magiškai palydėjo berdamos gintaro dulkes į laužą. Po to dalyvės atliko bendrą praktiką su asociatyvinėmis kortomis, kurios leido giliau atsiverti ir susipažinti, kuo šiuo metu gyvenama.

Kitos dienos rytas išaušo su tekstilės marginimo dirbtuvėmis shibori technika, kurią pristatė menininkė Austė Guogaitė. Stovyklos dalyvės mokėsi pasitelkdamos Japonijos tradicines dažymo technikas (itajime shibori, kumo shibori) marginti naturalaus audinio skareles ar marškinėlius. Šiomis technikomis dažomi audiniai sulankstomi pasikartojančia seka ir suspaudžiami tarp medinių pagaliukų arba tam tikrose vietose apvyniojami siūlu taip formuojant raštą. Paruoštus dažymui kūrinius dalyvės merkė į puodus su dažais, rinkosi iš trijų spalvų: mėlynos, raudonos ir žalios. Dažymo procesas buvo įtraukus, kupinas teigiamų emocijų ir nuostabos, ypač marginių išvyniojimo metu, juk be galo smalsu pamatyti gautą dažymo rezultatą.

Skarelėms ir marškinėliams džiūstant pamiškėje, draugijos narės gilinosi į Čiurlionio paveikslų filosofiją, kurią išdėstė gerbiamas VDA Kauno dailės fakulteto lektorius prof. dr. Stanislovas Mostauskis. Buvo aptarti Čiurlionio paveikslų motyvai, jų simbolinės prasmės, bandomi suskaičiuoti horizontai. Taip pat kalbėta apie laikmetį, kuris subrandino asmenybę, diskutuota apie pasaulėvaizdį ir anapusybės sampratą.

Popietę stovyklos dalyves į meninę raišką įtraukė jau tradicija tapęs tapybos pleneras „Dailėjauta 2“. Dvaro ir gamtos apsuptyje sustatytos drobės, paruošti akrilo dažai kvietė kūrybiškai perteikti iš Čiurlionio paskaitos gautus įkvėpimus arba atspindėti savo vidinį pasaulį. Būta įvairių kūrybinių ieškojimų, eksperimentų su dailės ir ne dailės priemonėmis, pavyzdžiui, tapyta ekspresyviai taškant dažus ar braukiant per drobę žolėmis. Plenero metu sukurtus tapybos darbus planuojama pristatyti parodoje.

Vakaras leidžiamas prie laužo moterų rate. O čia maloni staigmena – piešiniai ant kūno chna (henna) dažais, kuriuos iš Indijos parvežė draugijos narė Diana Griniūtė. Dailės terapeutės pasidalino į grupeles ir piešė viena kitai ant kūno gero linkinčius piešinius.

Sekančią dieną draugijos narė Renata Pribušauskienė pristatė metodą pavadinimu – „Genoskopas“. Dirbtuvių metu stovyklos dalyvės piešė instrukcinius piešinius, viso septynis apskritimus, kuriuose sužymėjo motinas ir tėvus net septyniose savo giminės kartose. Po to, remiantis instrukcija, kiekviena nupiešė asmeninį kartas apjungiantį piešinį. Metodas skirtas gilintis į kraujo ryšius bei „susitikti“ su savo gimine ir protėviais. Po šio metodo išbandymo dauguma dalyvių uždavė sau panašius klausimus: ką esu paveldėjusi iš savo protėvių bei kokias savybes perduosiu ateities kartoms.

Stovyklos pabaigoje dailės terapeutės susirinko į intervizijos ratą ir pasidalino, kokius įspūdžius išsiveža iš stovyklos, kokias emocijas ir mintis. Aptarti dailės terapijos draugijos „TerapiArta“ ateities darbai ir planai. Bendrai sutarta apie poreikį ateinančiose stovyklose rengti kūrybines dirbtuves ir terapinio patyrimo sesijas. Palukščio dvaro stovyklautojos atsisveikino su apsikabinimais ir garsiai sakydamos, - iki kitų metų!